Oficiali Vilniaus miesto plėtros agentūra

Gaono paminklas ir Didžioji sinagoga

Manoma, kad Žydų gatvėje (namo numeris –  8) gyveno Vilniaus Gaonas – vienas iš paskutinių didžiųjų talmudo žinovų, arba Gagoen rabeinu Elijahu (šventasis mokytojas Elijas arba Elijas ben Saliamonas (1720–1797 m.).

1784 m. Gaono šeima gyveno viename iš Kahalo namų Žydų gatvėje, dar anksčiau jis buvo apsistojęs dabartiniame Antakalnyje. Būdamas vos septynerių metų jau sakė pamokslą Vilniaus Didžiojoje sinagogoje aiškindamas painų Talmudo klausimą. Gandas apie jo gabumus pasklido po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Pasakojama, kad sulaukęs vos devynerių metų jis išmoko atmintinai visą Senąjį Įstatymą, o dešimties – beveik visą Talmudą, būdamas dvylikos dalyvavo rašto mokovų ginče dėl žydų kalendoriaus tikslumo ir tą ginčą išsprendė remdamasis astronomijos žiniomis.

Gaonas buvo pirmasis žydų mąstytojas, suvokęs būtinybę išvalyti senuosiuose religiniuose tekstuose per šimtmečius susikaupusias klaidas.

Trumpa istorija

Namo, kuriame gyveno Gaonas, vietoje (netoli Žydų g. 3) dabar stovi „Išminčius“ – nedidelis Gaono paminklas, turintis ilgą istoriją.

1959 m. lietuvių skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis nutarė iš gipso pagaminti Gaono paminklo modelį. Sovietmečiu jo parodyti nepavyko, todėl „Išminčius“ atsidūrė palėpėje. Priešgaisrinės apsaugos komisija, aptikusi ją, pareikalavo išmesti. Netrukus, 1974 m., žuvo ir pats jos autorius. 1997 m. skulptoriaus draugai, prisiminę jo darbą, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę siūlydami pastatyti paminklą Gaonui artinantis jo mirties 200-osioms metinėms. Skulptorius Mindaugas Šnipas per labai trumpą laiką atkūrė skulptūrą pagal išlikusias nuotraukas. Iš bronzos nulietas paminklas buvo atidengtas 1997 m. rugsėjo 12 d.

Vilniaus Didžioji sinagoga – buvusi sinagoga Žydų gatvėje Vilniuje.

Vilniaus Didžiosios sinagogos tiksli pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų, Vladislovui IV Vazai žydams suteikus privilegiją įkurti savo kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas taip pat nėra žinomas.

Atliekant Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus atkasti unikalūs radiniai parodo, kokias didinga ji buvo, ir atskleidžia istorinę bei architektūrinę sinagogos reikšmę.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 jos metrai buvo įleisti po žeme. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje (Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje) pastatytas sinagogas. Kai kurie autoriai teigia, kad sinagoga talpino iki 5 000 žmonių. Ji buvo įrengta pagal visus tuomečius ritualinius reikalavimus. Manoma, kad mūrinė sinagoga buvo renesanso architektūros stiliaus.

Šiuo metu kadaise čia buvusios sinagogos teritorijoje stovi buvusio vaikų darželio pastatas. Planuojama parengti sinagogos įamžinimo projektą, tačiau iki šiol nėra aišku, kiek reikės lėšų jam įgyvendinti

Adresas:
Žydų 5, Vilnius 01131Google Maps
By using this site, you consent to the use of cookies for analytical purposes, advertising and personalized content. For more information,read here.