Oficiali Vilniaus miesto plėtros agentūra

Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai

Vilniaus miestas neabejotinai paliko vieną giliausių įspaudų žydų istorijoje. Kadaise garsėjęs kaip intelektualinė, dvasinė ir politinė Europos žydų sostinė, Vilnius išsaugojo šios tautos paveldą, atsispindintį miesto gatvėse ir visoje sostinės istorijoje. Siekiant skirti ypatingą dėmesį įamžinant istorinę atmintį, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Atraskite žydų praeitį, kultūrą ir tradicijas, Vilniuje, vaikščiodami specialiais maršrutais, grožėdamiesi garsiųjų litvakų darbais ir dalyvaudami proginiuose renginiuose.

Vilniaus Gaonas Elijahu ben Solomon Zalmanas

Išminčius Vilniaus Gaonas Elijahu ben Solomonas Zalmanas Vilniuje gyveno XVIII a.  Jis laikomas didžiuoju Lietuvos rabinu, litvakų religiniu lyderiu ir iškiliausiu litvakų kultūros atstovu. Išvertus iš hebrajų kalbos, žodis „gaon“ reiškia genialumą. Vilniaus Gaono asmenybė apipinta daugybe legendų. Pavyzdžiui, pasakojama, kad būdamas septynerių jis Didžiojoje Vilniaus sinagogoje sakė pamokslą, kuriame išsamiai aiškino rabinų literatūrą.

Turbūt didžiausias Gaono indėlis buvo jo pastabos apie daugelį senovės tekstų, ypač Talmudą. Didžiąją dalį raštų, kuriuos šiandien turime, sukaupė jo studentai – pats Vilniaus Gaonas rašytinių šaltinių beveik nepaliko. Po mirties jis buvo palaidotas Šnipiškių kapinėse, tačiau XX a. jo palaikai perkelti į Sudervės kapines, kuriose  šiandien stūkso Vilniaus Gaonui pastatytas mauzoliejus.

Aplankykite Vilniaus Gaono paminklą, esantį vietoje, kurioje kadaise stovėjo jo namas. Skulptoriaus Mindaugo Šnipo sukurtas monumentas nėra tiesioginis Vilniaus Gaono atvaizdas. Tai – stilizuotas kūrinys, paremtas ankstesniu, dabar jau pradingusiu gipso biusto atvaizdu, kurį sukūrė Teodoras Kazimieras Valaitis.

Didžioji Vilniaus sinagoga

Prieš II pasaulinį karą Vilniuje veikė 135 maldos namai, tačiau Didžioji Vilniaus sinagoga buvo Lietuvos žydų dvasinio ir kultūrinio gyvenimo centras. Šiandien Didžiosios Vilniaus sinagogos liekanos – svarbus Vilniaus kultūros paveldo objektas. Didžioji Vilniaus sinagoga įkurta XVI a. pabaigoje, kai Vilniaus žydų bendruomenei buvo suteikta teisė turėti savo maldos namus. Pirmieji maldos namai buvo mediniai. Kiek vėliau, 1633 m., Karalius Vladislovas IV Vaza leido žydų kvartale pastatyti mūrinę sinagogą.

Pagal galiojančius to meto įstatymus, sinagoga negalėjo būti aukštesnė už bažnyčias, tačiau sinagogos architektai rado sprendimą – pora jos aukštų pastatė po žeme. Išorėje sinagoga atrodė taip, lyg būtų maždaug trijų aukštų, bet statinio viduje buvo daugiau nei penki. Pagrindinė maldos salė – kvadratinė, joje galėjo tilpti 3000 žmonių. Ši sinagoga gerokai pranoko visas kitas panašias to meto struktūras ir galėjo visame pastate sutalpinti net 5 000 maldininkų.

Nors ir smarkiai apgadintas, šis architektūros paminklas išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, tačiau vėliau jį sunaikino sovietai. Po sunaikinimo, visų nuostabai, išliko trys originalūs kūriniai, kurie dabar yra eksponuojami Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, tai – šventosios arkos durys, kantoriaus piupitras ir kartušas su Dievo Įsakymų plokštėmis.

2011 metais JAV, Izraelio ir Lietuvos archeologų komanda aptiko gana gerai išsilaikiusio pastato fragmentus ir detales. 2016–2017 m. buvo rasta žydams priklausiusios viešosios pirties, Mikveh (apeiginės vonios), vieta.

Moksliniai archeologiniai sinagogos komplekso tyrimai taip pat buvo atlikti ir 2018 m. liepą. Svarbiausias radinys – didelis užrašas ant akmeninio Toros skaitymo stalo, kuris stovėjo ant didingos Vilniaus sinagogos bimos dalies.

Norėdamas pagerbti per Holokaustą žuvusius žydus, taip pat Didžiąją Vilniaus sinagogą, Vilnius, minėdamas 700-ąjį gimtadienį, 2023 m. planuoja įkurti žydų memorialinį centrą.

Pasivaikščiokite žydų paveldo keliu

Norintiems patiems savarankiškai atrasti žydų paveldą, į pagalbą siūlome pasitelkti svetainėje esantį išsamų žemėlapį su aprašymais ir istorijomis. Žemėlapį ir visą šią informaciją rasite ir spausdintame lankstinuke, kurį galite pasiimti Turizmo informacijos centruose. Žemėlapio maršrutas jums parodys kelią, vedantį per įvairius istorijos laikotarpius: pradedant XVI a. ir Didžiąja Vilniaus sinagoga iki XX a. getų istorijos ir Holokausto ekspozicijos Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Sekdami maršrutu taip pat susipažinsite  su žymiausiais litvakais ir jų darbais.

„Walls to Remember”

Šiuolaikiškas meno projektas „Walls to Remember“ – tai duoklė istorinei Vilniaus žydų bendruomenės atminčiai. Stiklo kvartalas nuo pat XVII a. buvo pagrindinis žydų centras mieste. Kuriant šiomis dienomis ant pastatų sienų atsiradusius grafičio stiliaus paveikslus buvo remtasi faktine žydų bendruomenės gyvenimo Vilniuje medžiaga. Tai tarsi laiko mašina, jungianti du pasaulius ir leidžianti lankytojams pamatyti, kuo gyveno žydų bendruomenė: kaip dirbo, kūrė šeimas, leido laiką.

Adresas: Stiklo kvartalas   
Facebook: @wallsthatremember   

„Beigelių krautuvėlė“

Maistas jungia tradicijas, tautas ir kartas. Lietuvos žydų bendruomenė vykdo tolerancijos projektą „Beigelių krautuvėlė“. Kavinėje laukia unikali galimybė paragauti autentiškų žydiškų patiekalų ir kartu paminėti žydų šventes. Tradiciniai beigeliai, sriubos ir užtepai leidžia pažvelgti į kasdienę žydų kultūrą per gastronomijos prizmę.

Adresas: Pylimo 4   
Facebook: @beigeliukrautuvele   

Parduotuvių iškabos

Vaikščiodami Žemaitijos gatve apžiūrėkite išlikusias parduotuvių iškabas jidiš ir lenkų kalbomis. Kadaise žydų krautuvėlės buvo atviros visiems, todėl vilniečiai čia atvykdavo įsigyti lempų žibalo, druskos, kavos ar cigarečių.

Adresas: Žemaitijos g.

Fotografijos languose

Žemaitijos gatvės languose eksponuojamos nuotraukos buvo rastos geto griuvėsiuose. Čia taip pat rasite informacijos apie patį getą.

Adresas: Žemaitijos 4 

Atminimo akmenys, Vilniaus senamiestis

Vilniaus senamiesčio šaligatviuose vokiečių menininkas Gunteris Demnigas įterpė akmens dydžio betono kubelius, kurių viršuje įmontuota žalvarinė plokštė su vienos nacistinės Vokietijos aukos vardu ir data.

Adresas: Vilniaus senamiestis, skirtingos vietos
Svetainė: www.manoteises.lt 

Vilniaus geto teatras

Vilniaus getas buvo vienas iš nedaugelio getų, turėjusių savo teatrą. Pirmasis Vilniaus geto teatro spektaklis buvo pastatytas 1942 m. sausio 18 d. Per metus teatras pastatė 111 spektaklių ir pardavė beveik 35 000 bilietų. Šie pinigai buvo leidžiami bendriems geto poreikiams ir skurdžiausiems jo gyventojams remti. Šiandien pastatas pažymėtas atminimo lenta.

Adresas: Arklių 5 

Tolerancijos centras

Tai vieta, kur galima atrasti autentišką Lietuvos žydų pasaulį ir pasimokyti iš istorijos klaidų ir pamokų, norint sukurti bendrą ateitį. Parodose eksponuojami darbai, iliustruojantys žydų gyvenimą Vilniuje, tarp jų ir garsių litvakų meno kūriniai.

Adresas: Naugarduko 10  
Svetainė: www.jmuseum.lt   

Holokausto ekspozicija

Parodoje vaizduojama žydų istorija nuo pat jų atvykimo ir įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki  tragiškų XX a. įvykių. Tai mirties ir išgyvenimo istorija. Nors per II pasaulinį karą Lietuva prarado didžiąją dalį žydų populiacijos, atmintis gyvuoja žmonių istorijose.

Adresas: Pamėnkalnio 12  
Svetainė: www.jmuseum.lt 

Panerių memorialinis muziejus

1941–1944 m. buvo nužudyta 50 000–70 000 žmonių, iš kurių dauguma buvo Vilniaus žydai. Žodis „Paneriai“ Vilniaus gete reiškė mirtį. Panerių memorialinio muziejaus parodoje eksponuojami nacių okupantų išduoti dokumentai ir pranešimai, žudynių vietoje rasti nužudytų aukų asmeniniai daiktai, memorialo geofiziniai tyrimai ir kt. Panerių aukų memoriale yra 9 paminklai skirtingoms tautoms ir žmonėms atminti: žydams, lenkams, lietuviams, sovietų karo belaisviams ir romams.

Adresas: Agrastų 15 
Svetainė: www.jmuseum.lt

By using this site, you consent to the use of cookies for analytical purposes, advertising and personalized content. For more information,read here.