Stiklo kvartalas Vilniuje – paslėptas vilnietiškos kultūros lobis

Jau daugiau nei 600 metų skaičiuojantis kvartalas, kadaise užėmęs didžiąją dabartinio Senamiesčio dalį, buvo žydų gyvenamoji vieta, auksakalių, stiklapūčių, amatininkų ir finansininkų miestelis. 1495 m. čia buvo įkurta auksakalių gildija, 1547 m. – pirmoji LDK stiklo manufaktūra, o kvartalo pavadinimas gimė 2018 m. įsikūrus tvirtai bendruomenei, primindamas laikus, kai čia buvo net trys Stiklo vardo gatvės; Stiklo 1-oji, Stiklo 2-oji ir Stiklo 3-oji.

Tarsi paslėptas tarp didžiųjų miesto gatvių, kvartalas iki šiol glaudžia juvelyrus, vietos menininkų, amatininkų krautuvėles ir dirbtuves, jaukius restoranus, kamerinį orkestrą, meno galerijas ir vieną seniausių veikiančių „Stiklių“ viešbutį.

Pažinkite žydiškąjį paveldą

Šiandien tyli Žydų g. kadaise buvo viena gyvybingesnių miesto arterijų. Šioje vietoje karalius Vladislovas IV Vaza savo 1633 m. privilegija leido įkurti žydų kvartalą Vilniuje. Čia stovėjo Didžioji sinagoga ir Mato Strašūno biblioteka, gyveno Elijahu Ben Solomonas Zalmanas (plačiai Gaono vardu žinomas judaizmo mokslininkas), veikė turgūs, restoranai, barai ir krautuvėlės.

XVII a. pastatytoje Didžiojoje sinagogoje vienu metu galėjo melstis apie 3 tūkstančius žmonių, bet šiandien iš jos, kaip ir iš aplink ją besitelkusių mažesniųjų, nelikę nė ženklo. Istoriją liudija ir lentelė su Antrojo pasaulinio karo metu buvusiu Mažojo geto žemėlapiu.

Tačiau į Stiklo kvartalą grįžta žydiškoji atmosfera, klesti amatininkai, klega žmonės, o atidžiau pasidairius – pastatai saugo kvartalo aurą ir atminimą. Gaono gatvės pradžioje išlikęs pastatas su rotonda žymi simbolinį įėjimą į kvartalą. Kiekviename žingsnyje praeitis susilieja su dabartimi, įgaudama naują pavidalą, kurį verta patyrinėti.

Judaistiškos kultūros pėdsakai atrandami gatvių istorijose ir pavadinimuose, restoranų meniu, papuošalų simboliuose, meno kūriniuose galerijose. Net grafičiai ant kvartalo sienų atkartoja žmonių atvaizdus iš XX a. žydiško kvartalo nuotraukų.

Leiskitės istorinėmis gatvelėmis

Šiandien, po daugybės istorijos vingių, šis kvartalas atrodo kiek kitaip, tačiau dvasia vis dar gyvuoja šimtamečiuose pastatuose. Vaikščiodami atidžiau pasidairykite – pamatysite ant Stiklių g. 14 namo fasado išlikusius statybos metus – 1661. Atkreipkite dėmesį į Gaono g. 6 numeriu pažymėtą namą, kur dabar įsikūrusi Rumunijos ambasada, – kadaise čia rinkdavosi auksakalių gildija.

Pastatas Stiklių g. 1 – kažkada buvusi Kristaus Prisikėlimo cerkvė, kurios gotikinės arkos puikiai išliko iki šių dienų. Antokolskio gatvelėje stovi namas, kuriame gimė garsusis žydų kilmės skulptorius Markas Antokolskis. Stiklių gatvės gale atkreipkite dėmesį į didelį rūmų ansamblį- tai 1668 m. statyti vienų kilmingiausių LDK didikų Vainų rūmai.

Tyrinėkite slapčiausius kampelius

Pasmalsaukite ir kyštelėkite nosį į jaukius kiemelius. Visi jie pakraštuoti medinių balkonų grafika, menančia žydišką kvartalo gyventojų tankumą, kai, taupant gyvenamą plotą viduje, visos laiptinės buvo įrengtos namų išorėje. Ypatingas kiemelis Stiklių g. 5, „Centro kubas“ viešbučio viduje, tapęs viešbučio foje po stikliniu stogu. XV a. Stiklių g. 4 gyvavo spaustuvė, kurioje, manoma, 1522 m. buvo išleista pirmoji knyga Lietuvoje – tai mini granitinė Metraštininko skulptūra.

Kiemelyje Stiklių  g. 6 skulptūra vaizduoja miškų ir medžioklės deivę Medeinę raitą ant meškos. Prisėskite atsigaivinti ar pasistiprinti restorano „Lokys“ kiemelyje, kurio įėjimą žymi medinis lokys. Stiklių g. 7 kiemelyje dairykitės paslėpto nišinio mados ir kvepalų parduotuvėlių sodo, o Stiklių g. 9 – net dviejų siuvimo atelje.

Pasinerkite į trapų stiklo pasaulį

Stiklių gatvėje iki šiol gyva amatininkų aura – pakanka apsilankyt mažose parduotuvėse ar dirbtuvėse, kur vertinamas rankų darbas. Kaip ir priklauso Stiklo kvartalui, pirmiausia užsukite į „Vitražo manufaktūrą“, kur lietuvių kūrėjai ir šiandien paverčia stiklą meno kūriniu. Rūsiuose apžiūrėkite itin brangių stiklo luitų vitražo muziejų.

Auksakalystės tradicijos atgimė – kvartalas vėl tampa juvelyriniu: deimantai iš Tel Avivo žiba „Diamonds by Ribas“ vitrinose, „Deimatų namuose“ ir „Juvelyrikos bibliotekoje“. „Terra Recognita“ pristatomi  išskirtiniai juvelyro Sauliaus Vaitiekūno papuošalai ir skulptūros iš Baltijos pakrantės akmenų ir sidabro. „Lily“ – pusiau brangių akmenėlių ir sidabro papuošalų parduotuvėlė. Prabangūs Darijaus Gerliko ir jo mokinių kurti papuošalai – „Vilnensis“ juvelyrikos mokykloje-galerijoje

Atraskite madingų tradicijų

Austas linas nepavaldus laikui – lininės staltiesės gulė ant lietuvių močiučių stalo, o šiandien „Linen Tales“ krautuvėje jos vietą atranda moderniuose interjeruose. Gintaro, lietuviškojo aukso, dirbinių rasite „Linas ir gintaras“ parduotuvėje. Lietuvos mados dizainerių darbus rasite „My Minds“, „Dom Bow Ties“, „Denim Diaries“,  „Taškuotoje suknelėje“ ir „Pudrinėje“.

Pažinkite meną

Įvairiausių lietuvių menininkų papuošalais, indais ir interjero detalėmis mėgaukitės užsukę į interjero galeriją „Elementai“. Šiuolaikinio meno kūrinius raskite Dailės akademijos tekstilės galerijoje „Artifex“ ir menininko iš Tel Avivo Using galerijoje „Tora“.

Ragaukite kvartalo delikatesų

Seniausiame miesto restorane „Lokys“ ragaukite kadaise didikų pamėgtu šernienos, stirnienos, putpelių kepsniu pagal autentišką receptą. Prabangiausio kvartalo, o gal ir Vilniaus, viešbučio „Stikliai“ restoranas nustebins degustacine vakariene, kuriai produktai atkeliauja iš restorano ūkio. Atraskite tikrą britišką kampelį restorane „Marcus ir Ko“, ragaudami pagal slaptą receptą marinuoto jautienos kepsnio. Trūksta aštrumo? Užsukę į „Bistro18“ gausite lėkštę ypatingo krevečių kario. O jei praalksite naktį ar net paryčiais – jus su garuojančiais šilkiniais varškėtukais ar koldūnais ant stalo visada pasitiks „Amatininkai“.

Rinkitės gardžiausius cepelinus

„Stiklių aludėje“ XVII a. rūsyje įrengtas autentiškas interjeras – puiki vieta mėgautis tradicine lietuviška virtuve ir skaniausiais cepelinais mieste ar kiek neįprastu „Vilniaus“ mėsainiu tarp dviejų bulvinių blynų. Cepelinų galima rasti ir dar dviejuose restoranuose: „Leičiai“ ir „Amatininkai“.

Pakelkite bokalą su puta

Lietuviai nuo seno garsėja savo aludarystės tradicijomis – jos gyvos ir Senamiesčio gatvelėse. „Leičių bravore“ paragausite čia pat verdamo alaus. Nusileidę į „Bambalynės“ rūsį pasijausite tarsi atradę lobį – tradicinio ir neįprastos alaus rūšių: su avietėmis, su kanapėmis, raudonų dobilų pilnos lentynos. Palyginti lietuvišką ir belgišką alų geriausiai pavyks restorane „Rene“ – ragaukite su šviežių midijų troškiniu ar putpelės kepsniu ir nuspręskite, kuris alus tinka labiau.

Susiviliokite desertu

Stiklo kvartalas iš tolo vilioja kava ir siūlo išskirtinių gardumynų. Džiugus atradimas  laukia „Bookcafe“ – čiupkite stiklinę šviežių arbūzų sulčių ir pasimėgaukite gera knyga, bei poros papūgėlių čiulbėjimu. Saldumynus ragauti pradėkite nuo legendinės „Ponių Laimės“ ir čia siūlomo klasikinio gabalėlio „Operos“ torto. Ilgų karališkų pusryčių ar veganiškų desertų užsukite į kavinę „Augustas ir Barbora“, kur persikelsite tiesiai į Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorijos pripildytą pasakų sodą.