Oficiali Vilniaus miesto plėtros agentūra

LDK Valdovų rūmai

Stovėdami prie renesansinių LDK valdovų rūmų, pirmiausia prisimename italę Milano hercogo dukrą Boną Sforcą, ištekėjusią už LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. XVI a. pr. atvykusi Bona dažniausiai reziduodavo Krokuvoje, tačiau mėgusi keliauti ir būdama ne tik Lenkijos bet ir Lietuvos valdovo žmona, ji kelis kartus rezidavo Vilniuje, čia praleido apie septynerius metus.

Būtent Bonai Sforcai turime dėkoti už itališkos kultūros pliūpsnį Lietuvoje – su karaliene atvyko italų architektai, gydytojai, menininkai, teisininkai, virėjai, su ja atkeliavo itališka mada, dvariškiai ėmė rengtis itališko pasiuvimo drabužiais, išpopuliarėjo iškirptės, į Lietuvą atkeliavo nematyti batai su platformomis.

Iš kur Lietuvoje atsirado špinatai, razinos, citrinos, kaparėliai, ciberžolė ir vynas, nuspėti nesunku – šiandien mums gerai pažįstami Viduržemio jūros virtuvės produktai, karalienės Bonos dėka Lietuvą pasiekusios naujovės. Su itališka virtuve atkeliavo ir pomidorai, žiediniai kopūstai, brokoliai, šparaginės pupelės. Italai lietuvius supažindino ir su makaronais, ir su lazanija. Beje, to meto lazanijos – tai dabartiniai mūsų skryliai, puikiai prigiję lietuvių virtuvėje. Spintelės pasipildė šakutėmis, trikojėmis molinėmis keptuvės ir glazūruotomis lėkštėmis.

Šalia Vilniaus pilies tuo metu vešėjo renesansinis sodas, kuriame galėjo augti įprasti ir mūsų kraštuose nauji augalai. Spėjama, kad čia auginta tokių egzotiškų to meto augalų kaip čiobreliai ir bazilikai. Archeologų pilies teritorijoje rasti vyšnių kauliukai išduoda, kad Bona Sforca sode augino vyšnias. Jos pakeitė karalienės Italijoje mėgtus apelsinus, kuriems Lietuvos klimatas netiko.

2018 metais renesanso stilistikos sodas buvo atvertas lankytojams. Vyšnių jame nerasite, tačiau čia auginamos rojaus obelys, diemedžiai, rūtos, šalavijai. Tikėtina, kad tokiais augalais savo sode gėrėjosi ir Bona Sforca. Jos apartamentai ir sodas buvo sujungti laiptais, o sodu rūpinosi italas kunigas Pranciškus.

Italai aktyviai darbavosi milžiniškose statybose, kurias organizavo Žygimantas Augustas. Būdamas LDK kunigaikščiu, Bonos Sforcos sūnus išplėtė Valdovų rūmus, statė arsenalą, Onos Barboros bažnyčią, Radvilų rūmus, patrankų liejyklą. Buvo kasami tvenkiniai, įrengta pirtis prie upės. Pilies darbus vykdė akmenskaldys iš Italijos Giovanni Cini. Su juo dirbo ir kitas italas Bernardino de Giannoti. XVI a. Žygimanto Augusto laikų itališkojo renesanso stiliaus rūmus primena dabartiniai LDK Valdovų rūmai.

Šiuose rūmuose gyveno ir dar vieni itališkos kultūros puoselėtojai – Vazų dinastijos Lietuvos valdovai. LDK kunigaikštis Vladislovas Vaza buvo didelis meno gerbėjas, rūmus puošęs Italijoje tapytais paveikslais. Labiausiai Vladislovas mėgo muziką, ypač tuo metu naują žanrą – operą.

Operą valdovas pirmą kartą pamatė viešėdamas Italijoje ir taip ja susižavėjo, kad savo kapelos pagrindu Vilniuje įkūrė operos teatrą. Jo dėka 1636-aisiais Valdovų rūmuose nuskambėjo pirmoji opera Lietuvoje „Elenos pagrobimas“. Per 16 metų ši trupė pastatė 10 operų, pasiekusių Varšuvą ir Gdanską. Vladislovui Vazai 1648 m. mirus, pilyje sustojo ir kultūrinis gyvenimas, o netrukus per karą pilis buvo apgriauta.

Adresas:
Katedros 4, Vilnius 01143Google Maps
Telefono nr.:
Darbo laikas:

Rugsėjis-gegužė:
II-III: 10:00-18:00
IV: 10:00-20:00
V-VI: 10:00-18:00
VII: 10:00-16:00
I: nedirba
Birželis-rugpjūtis:
I-III: 10:00-18:00
IV-VI: 10:00-20:00
VII: 10:00-18:00

Kaina:

8 € suaugusiems
4 € moksleiviams, studentams, senjorams
Nemokamai su „Vilnius Pass”

Naudodamiesi šia svetaine, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu analizės, reklamos ir personalizuoto turinio tikslais. Norėdami gauti daugiau informacijos,skaitykite čia.