Netoli varpinės Šv. Jonų gatvėje stovinti savotiška statula – diplominis tuomečio Dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) studento Vytauto Nalivaikos darbas. 

Vytauto Nalivaikos skulptūroje „Žibintininkas“ vaizduojamas žmogus, tiesiantis rankas į viršų, taip parodydamas, kad šviesa yra viršuje, tačiau būtent jis – žibintininkas – gali padėti apšviesti naktį ir suteikti žmonėms daugiau drąsos. Žibintininko figūra pastatyta ant neįprastai aukšto postamento. Šios skulptūros atvaizdas puikavosi ant leidinio, pristatančio Vilnių, kaip Europos kultūros sostinę, viršelio.

Ypač paslaptingai ši skulptūra atrodo vakarais, kai gatvėse įsižiebia žibintai. 2008 m. vienas gatvės menininkas ant gretimo pastato sienos nupiešė tam tikru paros laiku Žibintininko skulptūros metamą šešėlį. Šio darbo autoriaus tapatybė iki šiol nėra žinoma.

Trumpa istorija

Žibintininko skulptūroje nepamatysite kažko labai neįprasto. Ji, paprasčiausiai, perteikia labai seniai išnykusios profesijos atstovo, žibintininko, gyvenimo tempą ir tuo pačiu paprastumą.

Iki XIX a. pab. žibintininkai Vilniuje vakarais gatvėse įžiebdavo dujinius žibintus.

XIX a. pirmoje pusėje miestui priklausiusius žibintus prižiūrėdavo15–20 žibintininkų, privatūs žibintai buvo patikėti kiemsargiams. 1864 m. spalio 22 d., pirmą kartą miesto istorijoje,  Vilniuje įsižiebė 307 dujiniai žibintai. Dujomis buvo apšviesta tik centrinė miesto dalis, senamiestis ir pagrindinės aikštės. Vėliau juos keitė žibaliniai žibintai, atpiginę miesto apšvietimą beveik dvigubai. Dujinio apšvietimo era baigėsi XIX a. pabaigoje.