Ar teko girdėti apie prestižines kapines? Antakalnio kapinės laikomos būtent tokiomis ir yra suskirstytos kvartalais, skirtais skirtingų profesijų, pasiekimų žmonėms laidoti. 25-asis kvartalas vadinamas Menininkų kalneliu. Tai – išskirtinė laidojimo vieta, nuo XX a. pabaigos priglaudusi daugybę rašytojų, dailininkų, aktorių, muzikantų. 

Menininkų kalnelyje kasdien apsilanko nemažai žmonių: vieni ateina aplankyti ar sutvarkyti artimųjų kapų, kiti – lyg į muziejų po atviru dangumi, primenantį anapilin išėjusius iškilius Lietuvos žmones. Gerbėjai nuolat prisimena ir atneša gėlių ant savo mėgstamų aktorių ar dainininkų kapų, kiti čia užsuka norėdami pasižvalgyti į antkapius, kurie išsiskiria originalumu, netradiciškumu. Vaikštant po Menininkų kalnelį prisiminsite jau primirštų menininkų, o gal Jums dar ir negirdėtų, tačiau į Lietuvos meno istoriją įėjusių asmenybių pavardes.

Trumpa istorija

Antakalnio kapinės, anksčiau žinotos kaip Karių kapinės, 1809 m. buvo įkurtos Antakalnio rytinėje dalyje, kalvotame pušyne, netoliese nuo nedidelių gatvelių ir gyvenamųjų namų.

XVII−XVIII a. ši teritorija buvo visai nuošali vieta, miškas, priklausęs patiems įtakingiausiems to meto didikams − Sapiegoms. Vėliau ši vieta virto kapinėmis, kuriose skirtinguose plotuose buvo laidojami pasauliečiai, kariai, našlaičiai ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Vėliau susiformavo vientisos kapinės.