Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius išgirdę Aušros Vartų vardą vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Tuo metu Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena ir išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.

Aušros Vartų koplyčioje kabantis stebuklingas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Paveikslas nutapytas specialiai šiai koplyčiai XVII amžiuje pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį.

Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai (tai yra graikų apeigų katalikai). Jis žinomas visame pasaulyje, jo kopijos saugomos daugelio šalių bažnyčiose, pavyzdžiui, Paryžiuje – Švento Severino bažnyčioje, daugelyje Lenkijos bažnyčių.

Trumpa istorija

Aušros Vartai, kaip vienas iš Vilniaus miesto simbolių, pirmą kartą paminėti 1514 metais. Pradžioje šie vartai vadinti Medininkų vartais, nes pro juos vedė kelias į Medininkus. Gali būti, kad dabartinis pavadinimas kilęs nuo Aštriųjų vartų. Mat jie stovi miesto pakraštyje, kuris anuomet vadintas Aštriuoju. Kita vardo kilmės versija teigia, kad vartai yra Rytų pusėje, kur brėkšta Aušra. Be to, ir Mergelė Marija būdavo vadinama Aušros žvaigžde. Iš čia ir Aušros Vartai.

XVII amžiuje prie Aušros Vartų buvo pastatyta atskira medinė koplyčia ir į ją perkeltas stebuklingasis švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Po gaisro pastatyta jau mūrinė koplyčia. Dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą koplyčia įgavo XIX amžiuje, po rekonstrukcijos.