Oficiali Vilniaus miesto plėtros agentūra

Franko namas

Frankas

Didžiojoje gatvėje esančiame Franko name gyveno daug garsių asmenybių. Franko namu pastatas vadinamas dėl čia XIX a. pradžioje gyvenusio Vilniaus universiteto profesoriaus Josefo Franko.

Jis buvo austras, tačiau atstovavo prancūzų kultūrą. Garsieji Franko atsiminimai buvo parašyti prancūzų kalba. Europos medicinos istorijoje pėdsaką palikęs daktaras iš Vienos Josefas Frankas beveik dvidešimt metų gyveno ir profesoriavo Vilniuje. Su tėvu, kuris taip pat buvo gerai žinomas gydytojas, į Vilnių jis atvyko 1804 metais.

Josefas Frankas ne tik dirbo universitete, bet ir užsiėmė gydytojo praktika. Naudodamas pažangius metodus, jis Vilniuje kėlė medicinos lygį. Josefas Frankas įsteigė vakcinacijos institutą, kuriame buvo gaminama vakcina nuo raupų ir skiepijami gyventojai.

Daktaras kritikavo tuo metu vis dar taikytą gydymo būdą nuleidžiant kraują ir šarlatanizmą apskritai. Frankas garsėjo kaip puikus diagnostikas. Žinoma, daugelis to meto diagnozių ir gydymo metodų mums šiuo metu atrodo keistoki.

Buvo manoma, kad nešvarūs, susivėlę plaukai – taip vadinamas kaltūnas – yra liga. Frankas tyrė, ar kaltūnas yra kažkaip susijęs su vėžiu. Daktaras opas gydė maudos ir sieros mišiniu, šlapimo nelaikantiems davė gerti azoto rūgšties.

Namas Didžiojoje gatvėje Vilniuje, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Prancūzų institutas, dabar yra vadinamas Franko namu. Į šį namą profesorius su žmona įsikėlė 1805 metais.

Žymaus daktaro žmona Kristina Frank buvo garsėjanti Vienos dainininkė, o ir pats Frankas buvo muzikantas, jaunystėje klavesino pamokas lankęs pas Volfgangą Amadėjų Mocartą. Frankų namai tapo menininkų ir aristokratų traukos vieta. Dar gyvendama Vienoje pora pažinojo Volfgangą Amadėjų Mocartą, taip pat Haidną Liudviką van Bethoveną.

Daktaras su žmona Vilniuje organizavo operų pasirodymus, iš kurių gautą pelną skyrė labdaros organizacijoms. 1810 metais vakcinacijos ir motinystės institutams paremti buvo pastatyta opera „Romeo ir Džiuljeta“, kurioje Džiuljetos rolę atliko pati ponia Frank.

Vėliau Jozefo Franko pastangomis Vilniuje buvo įkurtas teatras. 1823 metais Frankų pora paliko Vilnių ir grįžo į Vieną.

Stendalis

Prancūzų kultūros mėgėjai šį namą dar vadina Stendalio namu. Stendalis – vienas garsiausių prancūzų rašytojų – buvo apsistojęs šiame pastatų komplekse. Henry Beyle‘as, toks tikrasis rašytojo vardas, gimė 1783 metais Grenoblio mieste.

Sulaukęs 16-os Stendalis apsigyveno Paryžiuje. Tarnaudamas Napoleono kariuomenėje, žygio į Maskvą metu buvo apsistojęs Vilniuje. Tiksli Vilniaus vieta, kurioje jis buvo apsistojęs vasarą pakeliui į Maskvą, nėra žinoma. Tačiau traukdamasis atgal gruodžio mėnesį, Stendalis kelias dienas praleido čia, viename iš Švarco g. komplekse esančių pastatų.

Kariuomenėje Henry Beyle‘as rūpinosi tiekimo reikalais, buvo intendantas. Šiame pastatų komplekse buvo įsikūrusi Napoleono armijos intendantūra ir iždas.

Stendalis laiške seseriai rašė: „Visko netekau, likau tik kaip stoviu. O gražiausia, kad visai sulysau. Iškentėjau daug skausmo ir nepatyriau jokių džiaugsmų, bet tai jau praeityje. Dabar esu pasiruošęs viską pradėti iš naujo, toliau tarnaudamas Jo Didenybei.“

Ant šio Vilniaus senamiesčio pastato sienos Stendalio garbei buvo atidengta atminimo lenta prancūzų ir lietuvių kalbomis. Dabar pastate yra įsikūręs Prancūzų institutas Lietuvoje ir Prancūzijos Respublikos ambasada.

Kiekvienų metų kovo mėnesį yra rengiamos Tarptautinės frankofonijos dienos. Visą mėnesį prancūzų kultūros ir kalbos mylėtojams yra organizuojami įvairūs renginiai.

Adresas:
Didžioji g. 1, Vilnius 01128Google Maps
Naudodamiesi šia svetaine, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu analizės, reklamos ir personalizuoto turinio tikslais. Norėdami gauti daugiau informacijos,skaitykite čia.