Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Esate pasirengęs sutikti legendinį Baziliską? Ar norite iš arčiau apžiūrėti XVI a. patrankas ir gynybinę Vilniaus sistemą? Aplankykite vieną iš nedaugelio išlikusių miesto gynybinės sienos elementų. Bastėjoje rasite XV – XIX amžiaus ginklų ekspoziciją: artilerija, patrankos, šarvai ir ginklai saugo įdomių istorijų. Nepamirškite apsilankyti apžvalgos aikštelėje ant rekonstruotos tvirtovės ir nuo Vilniaus sienų pasigrožėti puikiu miesto vaizdu.

Vilniaus gynybinės sienos bastėjos muziejus pasakoja Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybos ir ginkluotės istoriją. Čia galima pamatyti ne tik pirmuosius parakinius šaunamuosius ginklus, bet ir išsamiai susipažinti su artilerine Lietuvos praeitimi: nuo pirmųjų artilerinių ginklų, tokių kaip bombardos ir mortyros, iki XVII–XVIII amžiaus mobilių ir funkcionalių patrankų rūšių.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorija įvairi ir gausi istorinių įdomybių, kurios vienaip ar kitaip atsispindi ir bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje: sparnais pasidabinę kavaleristai husarai; pirmojo Europoje vadovėlio apie artileriją autorius Kazimieras Simonavičius, kurio mintys ir idėjos, siejamos net su daugiapakopėmis kosminėmis raketomis, pralenkė jo gyventą laikmetį; Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas ant karių krūtinšarvių…

Bastėja, kaip pastatas, skaičiuojantis net penktąjį savo šimtmetį, lankytojui pasakoja ir apie Vilniaus praeitį, atskleisdama daugybę netikėtų klausimų: nuo ko gynėsi XVI amžiaus vilniečiai statydami Vilniaus gynybinę sieną? Kiek vartų ji turėjo ir kokiomis spynomis jie buvo rakinami? Ar tikrai šalia bastėjos gyveno Vilniaus miesto budelis? Kur bastėjoje paslėpti prakeiktos mergelės lobiai? Ir ar tikrai prieš šimtmečius bastėjos kalno urvuose įsikūręs siaubūnas Baziliskas baimėje laikė visą Vilnių?

Trumpa istorija

Bastėja buvo pastatyta XVI a. ir buvo gynybinės sienos sistemos, kurią sudarė 10 vartų, dalis. Siena buvo uždaro žiedo pavidalo ir juosė miestą beveik pusantro kilometro perimetru. Bastėja smarkiai nukentėjo 1655–1661 m. per karą su Rusija. XVIII a. pabaigoje bastėjos teritorija buvo paversta miesto sąvartynu. Tvirtovė buvo atstatyta XX a., o 1987 m. ji buvo paversta muziejumi.