Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Vilniaus gynybinės sienos bastėja (dar vadinama barbakanu) – tai originalios konstrukcijos Renesanso epochos gynybinės architektūros statinys, buvusios Vilniaus gynybinės sistemos dalis, kurią sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 m ilgio tuneliu.

Vilniaus gynybinė siena buvo pastatyta XVI a. Tai buvo uždaras pustrečio kilometro ilgio žiedas, apjuosęs visą tuometinį Vilnių. Sienos aukštis vietomis siekė 10–12 m, o mūro storis svyravo nuo 90 cm iki beveik 1,5 m. Į miestą galima buvo patekti tik pro 10 sienoje įrengtų vartų. XVII a. pirmoje pusėje sienoje šalia Subačiaus vartų buvo pastatyta ir bastėja.

Ilgainiui tokia gynybinė sistema, o miestui plečiantis ir pati siena, neteko savo pirminės funkcijos ir ėmė nykti. Vilniaus gynybinės sienos bastėja yra vienas iš išlikusių sienos fragmentų. Šiuo metu pastate veikia muziejus, nuo kurio terasos atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiestį.

Trumpa istorija

Vilniaus gynybinės sienos bastėja – Vilniaus gynybinės sistemos dalis, neretai dar vadinama barbakanu. Jei dar tiksliau, tai  – originalios konstrukcijos Renesanso epochos gynybinės architektūros statinys, kurį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 metrų ilgio tuneliu.

Bastėją XVII a. pirmojoje pusėje pastatė karo inžinierius, vokietis Frydrichas  Getkantas. Šis statinys smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus su Maskva. Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu čia buvo įkurti vokiečių kariuomenės ginklų sandėliai.