Šiandieninė Vokiečių gatvė, kurią apdainavo muzikos grupė „G&G Sindikatas“, mena viduramžiais čia gyvenusius vokiečių pirklius ir amatininkus. XIV a. pabaigoje Vokiečių miestas buvo išsidėstęs apie 6 ha pločio teritorijoje, 50–80 metrų spinduliu aplink Šv. Mikalojaus bažnyčią. Anot tyrinėtojų, čia aptiktos keramikos formos bei intensyvus kultūrinis sluoksnis rodo, kad čia kurtasi labai greitai. Per porą dešimtmečių teritorija tapo tankiai apgyvendinta. Nuo šio besiformuojančio katalikiškojo priemiesčio keliai nusitęsė į katalikiškus Livonijos ir Lenkijos kraštus.

Laikui bėgant vokiečių priemiestis plėtėsi Rūdninkų gatvės kryptimi, į Naugarduko gatvę, ir dabartinės Trakų gatvės link. Kai kurių tyrėjų nuomone, šalia Šv. Mikalojaus bažnyčios veikė viena ankstyviausių Vilniaus turgaviečių.

Į Vilnių atvykus vokiečiams katalikams mieste buvo pradėtos statyti mūrinės gotikinės architektūros stiliaus bažnyčios  (pirmoji mūrinė gotikinė bažnyčia Smėlynėje buvo Šv.  Mikalojaus bažnyčia). Vokiečiai katalikai aktyviai reiškėsi ir Vilniaus viešajame gyvenime. Būdami kitatikiais pagoniškame mieste jie siekė tam tikrų teisių, kurios ilgainiui buvo pradėtos taikyti visiems miestiečiams. Taip katalikai iš dalies prisidėjo prie vokiškosios Magdeburgo teisės plitimo šalyje, taip pat prie Vilniaus miestiečių luomo formavimosi bei darė įtaką ekonominiam krašto gyvenimui. Jau Gediminas savo laiškuose sumaniai siekė pritraukti į miestą amatininkus ir pirklius, kad šie padėtų pakelti Vilniaus amatų lygį.