Superkompiuterio neužtenka: kokį vaidmenį Lietuvos DI ambicijose gali atlikti tarptautinės konferencijos?
Rugpjūčio pabaigoje Vilnius vėl taps tarptautinės dirbtinio intelekto bendruomenės susitikimo vieta. Rugpjūčio 24-30 d. čia vyks „Declarative AI 2026“, vienijantis tris tarptautinius renginius ir ekspertus, kurie dirba su vienais aktualiausių šiandienos DI klausimų – kaip kurti sistemas, kurių sprendimai būtų ne tik tikslūs, bet ir paaiškinami, pagrįsti bei patikimi.
Su šiais klausimais vis dažniau susiduriame ir kasdieniame gyvenime. Jei DI sistema padeda vertinti kredito riziką, parinkti gydymą ar priimti sprendimus viešajame sektoriuje, svarbus tampa ne tik jos pateiktas atsakymas, bet ir galimybė suprasti, kodėl toks sprendimas buvo priimtas.
Tačiau Vilniui tokių konferencijų vertė nesibaigia jų programa ar kelioms dienoms atvykstančiais dalyviais. Lietuvai investuojant į DI infrastruktūrą, vis aktualesnis tampa kitas klausimas – kas ir kaip šias technologines galimybes pavers naujais tyrimais, produktais ir verslais?
Infrastruktūrai reikės žmonių ir kompetencijų
Lietuva kuria nacionalinį dirbtinio intelekto fabriką „LitAI“, tapsiantį Europos DI fabrikų tinklo dalimi. Jis turėtų suteikti mokslui, verslui ir viešajam sektoriui prieigą prie pažangios DI skaičiavimo infrastruktūros, duomenų ir ekspertinių paslaugų.
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas dr. Linas Petkevičius sako, kad tokia infrastruktūra yra didelis žingsnis, tačiau jos potencialui išnaudoti reikės ne mažiau svarbaus resurso – talento ir kompetencijų.
„Galime turėti labai galingą skaičiavimo infrastruktūrą, tačiau pati savaime ji inovacijų nesukurs. Reikia talentų, kurie moka ją panaudoti – tyrėjų, inžinierių, doktorantų, įmonių, kuriančių naujus DI sprendimus. Tarptautinės konferencijos leidžia dalį pasaulinės kompetencijos atsivežti į Vilnių, taip čia susitinka žmonės, kurie kuria naujausias technologijas, ir vietos bendruomenė, kuri gali tas žinias perimti ir pritaikyti“, – teigia dr. L. Petkevičius.
Vilnius tarptautines DI bendruomenes pritraukia jau ne pirmus metus. Kartu su Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija miestas yra laimėjęs keturis tarptautinių DI ir mašininio mokymosi renginių konkursus, o jau pritraukti renginiai į Vilnių subūrė arba šiemet dar suburs daugiau kaip 1,5 tūkst. pasaulinių šios srities ekspertų.
Kai DI konferencijoje sprendžiama sunkvežimio problema
Vienas ryškiausių pavyzdžių – prieš porą metų Vilniuje surengta viena svarbiausių Europos mašininio mokymosi ir duomenų analizės konferencijų ECML PKDD, gyvai pritraukusi daugiau kaip 750 tyrėjų ir DI ekspertų.
Jos metu vykęs „Volvo Discovery Challenge“ parodė, kaip konferencijoje mokslinė kompetencija gali susitikti su konkrečiu verslo poreikiu. Duomenų mokslininkai sprendė praktinę užduotį: pasitelkę mašininį mokymąsi, jie kūrė modelius, galinčius prognozuoti sunkvežimio komponento gedimo riziką. Šiame iššūkyje dalyvavo 52 duomenų mokslininkai.
Šiemet ši kryptis ir toliau tęsiama – rugpjūčio pradžioje Vilniuje vyko „Probabilistic AI School“, subūrusi apie 140 tyrėjų, doktorantų, inžinierių ir DI praktikų, o mėnesio pabaigoje jų estafetę perims „Declarative AI 2026“.
Svarbu ne tik dalyvių skaičius
„Go Vilnius“ Konferencijų biuro vadovės Vitos Žilinskaitės teigimu, tarptautinės konferencijos miestui kuria tiesioginę ekonominę naudą, tačiau renkantis, dėl kokių renginių Vilniui verta konkuruoti, vis svarbesnis tampa ir jų ilgalaikis poveikis.
„Žiūrime ne tik į tai, kiek dalyvių konferencija pritrauks į Vilnių. Mums svarbu ir tai, kokias žinias, kompetencijas bei pridėtinę vertę ji gali atnešti miestui. Todėl vis daugiau dėmesio skiriame konferencijoms, susijusioms su Vilniui strategiškai svarbiais sektoriais – DI, gyvybės mokslais ir kitomis aukštos pridėtinės vertės sritimis. Tokiu atveju konferencija tampa ne tik renginiu mieste, bet ir priemone stiprinti jo kompetencijų ekosistemą“, – sako V. Žilinskaitė.
Šį požiūrį patvirtina ir naujausias „Events Industry Council“ bei „Oxford Economics“ pasaulinis konferencijų poveikio tyrimas. Jame pabrėžiama, kad verslo renginių vertė neapsiriboja tiesioginiu ekonominiu poveikiu – jie prisideda prie žinių perdavimo, inovacijų, verslo ryšių kūrimo ir ilgalaikės naudos miestams bei bendruomenėms.
Vilnius šį potencialą siekia išnaudoti kryptingai – miestas aktyviai konkuruoja dėl tarptautinių konferencijų strategiškai svarbiose srityse, galinčių į sostinę atvesti ne tik dalyvius, bet ir jo augimui svarbias žinias, kompetencijas bei tarptautinius ryšius.