Ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti: penkeri „International House Vilnius“ metai keičia požiūrį į užsienio specialistus

Darbo pasiūlymas gali atvesti į kitą šalį, tačiau vien jo neužtenka, kad nauja vieta taptų namais. Į Vilnių persikeliantiems specialistams tenka ne tik pasirūpinti leidimu gyventi, bet ir iš naujo susikurti kasdienybę: vaikams rasti mokyklą, sau – profesinį kelią, šeimai – pažįstamų ratą. Penkerių metų sukaktį mininčio užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ (IHV) patirtis rodo, kad pagalba atvykstantiems žmonėms šiandien neapsiriboja dokumentų tvarkymu – vis daugiau dėmesio skiriama jų integracijai ir priežastims pasilikti.

IHV 2021 m. lapkričio 11 d. įkūrė „Go Vilnius“ ir „Investuok Lietuvoje“ departamentas „Work in Lithuania“. Prie iniciatyvos prisijungus Migracijos departamentui, Užimtumo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ buvo sukurta vieno langelio principu veikianti sistema, leidžianti užsieniečiams vienoje vietoje spręsti svarbiausius įsikūrimo klausimus.

„Pirmaisiais metais mūsų užduotis buvo palengvinti persikėlimą į Vilnių, pašalinti biurokratines kliūtis, sutelkti institucijas dirbti petys į petį. Tai buvo būtina, bet vien to nebūtų pakakę. Pokalbiai pamažu keitėsi – nuo dokumentų prie žmonių. Šiandien pritraukimą, įsikūrimą, integraciją ir talentų išlaikymą matome kaip vieną procesą“, – sako „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus ir IHV vadovė Indrė Laučienė.

Nuo 2022 m. iki 2026 m. vidurio „International House Vilnius“ suteikė daugiau kaip 60 tūkst. konsultacijų. Vien 2025 m. centras padėjo 15 626 užsienio kilmės piliečiams – 12,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Į Vilnių atvedė profesija

Viena iš atvykusiųjų istorijų – Vilniaus universiteto Medicinos fakultete dirbančio britų mokslininko Jonathano Chapmano. Kadangi jo žmona lietuvė, Lietuva mokslininkui jau buvo pažįstama, tačiau galutinai apsispręsti persikelti padėjo profesinė galimybė – sostinės universitete pasiūlytos jo patirtį ir karjeros etapą atitinkančios pareigos.

„Žinojome, kad norime kraustytis, tik dar nebuvome apsisprendę, kur. Svarstėme ir kitus miestus Jungtinėje Karalystėje, ir Lietuvą. Tuomet atsirado galimybė Vilniaus universitete, kuri man profesine prasme tiko praktiškai idealiai“, – pasakoja jis.

Mokslininką patraukė ir Lietuvos akademinė aplinka – nors ji mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje, jis pastebi ambiciją augti ir kurti daugiau galimybių bendradarbiauti su užsienio mokslininkais. „Jaučiasi energija ir noras judėti pirmyn. Čia matau daug didesnį atvirumą naujoms idėjoms, daugiau palaikymo ir požiūrį, kad problemas galima išspręsti“, – sako J. Chapmanas.

Įsikurti padeda ne tik dokumentai

Persikėlus į kitą šalį kyla ir daugybė praktinių klausimų. J. Chapmanui reikėjo išsiaiškinti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje reikalavimus, o jo žmonai, po dešimtmečio užsienyje grįžusiai į gimtinę, – individualios veiklos ir mokesčių tvarką. Atsakymų pora ieškojo „International House Vilnius“.

„Buvo labai naudinga turėti žmogų, kuriam galėjome parašyti arba su kuriuo galėjome susitikti ir pasitikslinti, ko konkrečiai reikia. Visa informacija, kurią gavome, buvo teisinga, todėl visas procesas vyko sklandžiai“, – pasakoja mokslininkas.

Ne mažiau svarbi ir galimybė pamažu prisijaukinti miestą. Nors J. Chapmanas Vilniuje gyvena dar tik kiek daugiau nei mėnesį, jo kasdienybėje jau atsiranda savų vietų, pavyzdžiui, pamėgtas Paupio turgus. Didžiausiu praktiniu iššūkiu britas juokais vadina vairavimą dešine kelio puse, o kalbos barjero didelių sunkumų nepatiria. Vis dėlto lietuvių kalbos mokosi, lanko reguliarias pamokas ir sako, jog kalba yra vienas geriausių būdų įsilieti į vietos gyvenimą bei pasijusti jo dalimi.

Vilnius teigiamą įspūdį paliko ir mokslininko artimiesiems. 2024 m. jo vestuvėse sostinėje dalyvavo apie 50 svečių iš Jungtinės Karalystės, daugumai tai buvo pirmasis apsilankymas Lietuvoje. Nors dalis jų turėjo stereotipinį postsovietinės erdvės įvaizdį, svečius sužavėjo gyvybingas senamiestis, architektūra ir gyvenimo kokybė. J. Chapmano vertinimu, vienas didžiausių Vilniaus privalumų – didmiesčio kultūrinio gyvenimo ir kompaktiško, patogaus miesto derinys.

Bendruomenę kuria patys vilniečiai

Svarbi integracijos dalis – galimybė užmegzti ryšius ir pasijusti vietos bendruomenės dalimi. Vienas iš tokių ryšių kūrimo simbolių yra tradicinė „International House Vilnius“ užsieniečių fotosesija, kasmet suburianti skirtingų šalių žmones, pasirinkusius Vilnių savo namais. Šiemet ši tradicija buvo pratęsta minint IHV penkerių metų sukaktį. Į fotosesiją Vilniaus gatvėje buvo sukviesti sostinėje gyvenantys užsieniečiai – skirtingų profesijų, amžiaus ir kultūrų žmonės, kuriuos vienija pasirinkimas kurti savo gyvenimą Lietuvos sostinėje.

Bendruomenės augimą rodo ir kiti renginiai. 2022 m. pirmojoje tarptautinės bendruomenės šventėje „Vilnius Is My City“ dalyvavo 352 žmonės, o šiemet renginys pritraukė beveik 16 tūkst. lankytojų.

„Labiausiai didžiuojamės tuo, kad mūsų bendruomenė nebėra tik renginių dalyvė. Programą patys kūrė užsieniečiai iš dešimčių šalių, pristatydami savo muziką, šokius ir humorą. Per šiuos metus išmokome geriau suprasti, ko žmonėms iš tiesų reikia, ir ieškoti partnerių bei sprendimų, kurie padėtų tuos poreikius patenkinti“, – sako I. Laučienė.

Šiemet „International House Vilnius“ penkmetį lydi šūkis „Good thing we met“ („Kaip gerai, kad susitikome“), pabrėžiantis žmonių tarpusavio ryšių svarbą kuriant bendrą miesto gyvenimą.