„Septynios mirtinos Vakarų komentatorių klaidos“: Edwardas Lucasas Vilniuje pristato naują Baltijos šalių saugumo centrą

Paviršutiniškos, pamokslaujančios ir neatsakingos kai kurių Vakarų komentatorių prognozės apie Baltijos šalių saugumą ne tik iškraipo tikrovę, bet ir pasitarnauja Rusijos interesams bei silpnina NATO. Tokią žinią šiandien Vilniuje susirinkusiems Lietuvos ir užsienio politikos, verslo bei visuomenės lyderiams siųs britų saugumo ekspertas Edwardas Lucasas.

„Narva nėra kitas Rusijos taikinys. Ir Suvalkų koridorius nėra pavojingiausia vieta Europoje“, – sako E. Lucasas.

Pasak jo, tokie teiginiai remiasi ne faktais, o sensacingais scenarijais ir mitais.

„Baltijos šalys yra budrios, gerai pasirengusios valstybės, turinčios stiprių sąjungininkų. Jos nebus užkluptos netikėtai“, – teigia jis.

„Kalbos apie tai, kad Baltijos valstybės galėtų būti užimtos per kelias valandas, rodo menką karinės ir geopolitinės situacijos supratimą.“

E. Lucasas Lietuvą pažįsta ne tik kaip analitikas. XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis gyveno Vilniuje, o 1990-ųjų kovą gavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos vizą, pažymėtą numeriu 0001. Netrukus po to jį deportavo KGB.

Šiandien istoriniame Neringos viešbutyje jis pristatys naują iniciatyvą – Baltijos tarptautinį saugumo centrą (angl. Baltic International Security Centre, arba BISC). Renginyje bus aptartos, E. Lucaso žodžiais, „septynios mirtinos klaidos“, kurias tarptautiniai komentatoriai dažniausiai daro vertindami Estiją, Latviją ir Lietuvą.

Didžiausia iš jų – nekritiškas Kremliaus naratyvų kartojimas. Juose Baltijos valstybės vaizduojamos kaip silpnos, izoliuotos ir neva pasmerktos nesėkmei šalys – prarandančios gyventojus, susiskaldžiusios, politiškai nestabilios ir pažeidžiamos.

„Nė vienas iš šių teiginių neatitinka tikrovės“, – sako buvęs „The Economist“ vyresnysis redaktorius. Kitas šešias klaidas jis pristatys renginio metu.

Pasak E. Lucaso, pirmasis pagrindinio BISC leidinio Baltijos Barometro (angl. „Baltic Barometer“) numeris pateikia visai kitokį Baltijos šalių vaizdą. „Tarptautiniu mastu Baltijos valstybės vertinamos kaip stabilios, patikimos ir stiprias institucijas turinčios šalys. Finansų rinkos joms praktiškai netaiko papildomos geopolitinės rizikos priemokos. Estija, Latvija ir Lietuva skolinasi panašiomis sąlygomis kaip ir Prancūzija – viena iš G7 valstybių“, – sako jis.

Vilniuje veikiančios komunikacijos agentūros „Bosanova“ sukurtas 16 puslapių leidinys apžvelgia Baltijos šalių kapitalo rinkas, žemas skolinimosi sąnaudas, sparčiai augančią rizikos kapitalo ekosistemą ir obligacijų rinkos plėtrą ir dar neišnaudotą regiono potencialą.

„Sunku patikėti, kad dėl riboto likvidumo Baltijos šalių akcijų rinka vis dar priskiriama tai pačiai kategorijai kaip daugelio besivystančių šalių rinkos“, – sako Casparas Schulze, Christopherio Butlerio vardinės stipendijos tyrėjas BISC ir Baltijos Barometro redaktorius. „Jeigu „Nasdaq Vilnius“ būtų perkelta į besiformuojančių rinkų kategoriją, Baltijos šalys taptų privalomu investiciniu regionu daugeliui pasaulinių fondų. Tai galėtų atverti kelią šimtams milijonų eurų naujų investicijų.“

„Sveikiname BISC iniciatyvą pristatyti Baltijos Barometrą. Stipresnės kapitalo rinkos artimiausiais metais bus svarbios tiek ekonomikos augimui, tiek nacionaliniam saugumui“, – sako Gediminas Varnas, „Nasdaq Vilnius“ vadovas. „Baltijos rinkų žinomumo didinimas pasauliniu mastu yra bendras tikslas, o duomenimis paremti projektai padeda atskleisti visą regiono potencialą.“

Anot E. Lucaso, Baltijos šalys turi istoriją, kuria gali didžiuotis. „Per pastaruosius 35 metus jos pasiekė išskirtinių rezultatų, o jų ateities perspektyvos yra stiprios ir įkvepiančios.“ Ateityje Baltijos Barometro numeriai bus skirti energetiniam saugumui ir gynybos technologijoms. Tarp kitų BISC vykdomų projektų – išsami analizė apie vidaus procesus Rusijos Kaliningrado srityje.

Centro veiklą daugiausia finansuoja privatūs ir filantropiniai rėmėjai. Svetainė securebaltics.org pradės veikti pirmadienį. Kiti pristatymo renginiai numatyti birželio 3 d. Briuselyje ir kitą mėnesį Londone.

„Pirmajam viešam pasirodymui pasirinkome Vilnių, nes būtent Lietuvoje turime pirmuosius ir aktyviausius savo rėmėjus“, – sako E. Lucasas. Tarp jų jis mini Christopherį Butlerį OBE, buvusį Britų ir Lietuvos prekybos rūmų pirmininką, Justiną Šimkų iš Baltic Classifieds Group ir Vytautą Matulevičių iš Bosanova.