Ar kada eidami pro Vilniaus katedros varpinę ir išgirdę jos varpų gausmą pagalvojote, kokia yra šių varpų istorija?

2002 m. gegužės 25 d. Vilniaus katedros aikštėje buvo pašventinti ir į bokštą įkelti šeši nauji varpai. Juos Vilniaus miestui ir katedrai padovanojo Kelno arkivyskupija. Katedros varpai buvo išlieti 2002 metų kovo 8 dieną Geschere, vienoje didžiausių Vokietijoje varpų liejyklų „Petit und Edelbrock”, įsteigtoje XVIII a. II pusėje Vestfalijoje. Visų varpų skambėjimą suderino Vokietijos varpų specialistai.

Varpų šventinimo iškilmėse Vilniaus katedros aikštėje dalyvavo Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris, apaštališkasis nuncijus Lietuvoje Peteris Stephanas Zurbriggenas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupai Jonas Boruta SJ ir Juozas Tunaitis. 

Pagal seną tradiciją kiekvienas bažnyčios varpas turi savo vardą, simbolinį ženklą ir įrašą lotynų kalba. Pats didžiausias varpas yra dedikuotas Joachimui – kardinolo Joachimo Meisnerio globėjui. Ant šio varpo pavaizduotas inkaras simbolizuoja vilties dorybę, o užrašas skelbia: Spes nostra firma („Tikėjime mūsų viltis”). Šis didžiausias varpas sveria 2 595 kg.

Užlipus į varpinę galima iš arti apžiūrėti visus katedros varpinės varpus ir pasiklausyti jų gaudimo. Ir žinoma, iš Vilniaus katedros varpinės atsiveria puiki miesto panorama.

Varpinėse mėgsta įsikurti balandžiai. Vilniaus katedros varpinėje karaliauja frakuotasis balandis Pranas. Netikite? Jis gali šmaikščiai papasakoti Vilniaus katedros varpinės istoriją patiems mažiausiems varpinės lankytojams.

XIII a. pastatytas buvęs Žemutinės pilies gynybinis bokštas XVI a. tapo katedros varpine. XVII a. varpinė priglaudė ir laikrodį. Šis varpinės laikrodis – seniausias ir svarbiausias Lietuvos sostinės laikrodis. Spėjama, kad laikrodžio mechanizmas buvo pagamintas Vokietijoje. 1781 m. nugriuvus Vilniaus rotušės laikrodžio bokštui, šis mechanizmas tapo svarbiausiu miesto laikrodžiu.

XVIII a. viduryje varpinė buvo rekonstruota pagal barokinį vokiečių kilmės architekto Johano Kristupo Glaubico, Vilniaus baroko mokyklos atstovo, projektą. Dabartinę išvaizdą varpinė įgavo XIX a. pradžioje.