Lankantis Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai verta ilgėliau pasiaiškinti ir stabtelti prie Lietuvos valdovų geneologijos ir jų giminystės ryšių su Europos monarchų šeimomis žemėlapio. Nuo 15 a. vidurio Vokietijos valdančiąsias dinastijas ir Jogailaičius siejo vedybiniai ryšiai. 

2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1918–2018 m.), Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai (Staatliche Kunstsammlungen Dresden) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai surengė tarptautinę parodą „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II (dėl nepaprastos jėgos vadinto Stipriuoju) ir Augustui III“.

Šią tarptautinę išskirtinę kultūrinę, istorinę parodą globojo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas Valteris-Šteinmajeris (Frank-Walter Steinmeier).

Vienas aktyviausių Lietuvos tarptautinių ryšių partnerių nuo pat Viduramžių iki šių dienų buvo Vokietija, ypatingai tuo pasižymėjo kelios jos istorinės žemės. Viena iš tokių Lietuvos istorinei raidai svarbiausių Vokietijos žemių buvo Saksonija. Su Saksonija yra siejama daug Lietuvai reikšmingų įvykių: pirmasis Lietuvos paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose 1009 m., vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnacijos byla XIII a., didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai XIV a. pradžioje, Vokiečių ordino riterių rekrutavimas kovai su pagonimis lietuviais, Gediminaičių-Jogailaičių ir saksų Vetinų dinastiniai ryšiai XV–XVI a., Reformacijos sklaida ir religiniai XVII a. konfliktai Vidurio Europoje.

Ypač glaudūs saitai Lietuvą ir Saksoniją susiejo XVII a. pabaigoje – XVIII a. antroje pusėje (1697–1763 m.), kai Abiejų Tautų Respubliką (jungtinę Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę) bei Saksonijos kunigaikštystę valdė du bendri valdovai iš saksų Vetinų dinastijos – Augustas Stiprusis ir jo sūnus Augustas III. Tai buvo politinės raidos perspektyvų, vilties ir karinių nesėkmių, ramaus visuomenės gyvenimo ir politinių grupuočių konfrontacijos, kultūros sklaidos ir tarptautinės situacijos komplikacijų, kai kurių valdymo struktūrų paralyžiaus ir pirmųjų esminių valstybės reformų planų brandinimo laikai.

Saksonijos Vetinai valdė XIX a. pradžioje trumpai egzistavusią Varšuvos kunigaikštystę, į kurios sudėtį įėjo ir Lietuvos Užnemunė. Įdomu tai, kad dar po šimto metų, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, Saksonijos dinastijos atstovai vėl buvo svarstomi kaip kandidatai į Lietuvos karaliaus sostą.

Greta politinių, diplomatinių, dinastinių bei karinių saitų Lietuvą su Saksonija siejo ir kultūriniai, meniniai ryšiai, siekę Renesanso laikus ir itin suintensyvėję Baroko epochoje, kai Abiejų Tautų Respublika ir Saksonija buvo valdomos bendrų valdovų.

Kokiame Vokietijos mieste, kaip niekur kitur pasaulyje, gal tik išskyrus Krokuvą, galima rasti tiek daug lietuviškų Vyčių? Ogi Dresdene. Viešint Dresdene išties verta šių lietuvybės ženklų paieškoti.