Vilniaus universiteto botanikos sode, esančiame Kairėnuose, 2012 m. birželio mėnesį buvo atidarytas Japoniškas sodas. 0,5 ha plotą užimantis sodas tapo pirmąją erdve Vilniuje, kur galima pasigrožėti japoniškais želdynais.

2003 m., padedant Japonijos ambasadai Lietuvoje, šiame botanikos sode apsilankė du sodų meistrai – Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda – iš Japonijos, kurie ir parengė projekto planą.

Sodas buvo kuriamas vadinamojo Edo periodo (jap. 江戸時代) japoniško pasivaikščiojimų sodo principais. Šio periodo (1603–1868 m.) sodams yra būdingas Sukiya stilius (jap. 数寄屋), kurio pagrindinis siekis yra pojūtis tarsi žmogus nuolat būtų apsuptas gamtos.

Šiame sode buvo pritaikytas ir shakkei principas (jap. 借景), siekiant erdvę supantį kraštovaizdį tarsi „pasiskolinti“ ir įkomponuoti sode. Todėl vieta sodui buvo pasirinkta stačiame pietvakarių šlaite, panaudojant natūralų aukščių skirtumą.

Japoniškų sodų išskirtinumas slypi tame, kad šiuose soduose įvairios medžiagos naudojamos kaip simboliai – akmenėliai ar skalda simbolizuoja upes, debesis bei tyrumą, akmenys – salas ar kalnus, maži vandens telkiniai – jūras ar vandenynus, nedideli medžiai – ištisus miškus.