Šiuolaikinio tūrio katedrą XV a. pr. pastatė Vytautas Didysis. Vėliau ji keitėsi: po 1530 m. gaisro tapo renesansinė, o dar vėliau įgavo baroko bruožų. XVIII a. pab. prastos būklės katedrą ėmėsi rekonstruoti mokslo Italijoje ragavęs žymus architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Jo dėka pastatas tapo klasicizmo stiliaus, o nišose architektas paliko vietos skulptūroms.

Daugumą skulptūrų, puošiančių šventovės išorę, sukūrė italų architektas Tommaso Righi. Vieną įdomiausių istorijų pasakoja Mozės skulptūra, esanti nišoje, dešiniajame fasado krašte. Pasaulio menininkams įprasta Mozę kurti su ragais – tokį jį pavaizdavo žymusis Michelangelo, kurdamas garsiąją savo skulptūrą Romoje. Raguotas Mozė ir Vilniuje. O įdomu tai, kad ragai Mozei buvo prilipdyti dėl... vertimo klaidos! Tiksliau, neteisingo Šv. Jeronimo Senojo Testamento vertimo iš hebrajų į lotynų kalbą. Hebrajų kalba žodis „spindintis“ skamba panašiai kaip lotyniškai „raguotas“, tad būtent raguotu vertėjas ir pavadino Mozę.

Mene prigijo raguoto ir rūstaus Mozės įvaizdis, o Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga net turi kasmetę „Mozės rago“ antipremiją, skiriamą už blogiausius vertimus, aplaidų požiūrį į vertėjo darbą.

Šv. Kazimiero koplyčia

Jei Vilniaus katedra yra juvelyro žiedas, tai Šv. Kazimiero koplyčia – to žiedo brangakmenis. Įspūdingą barokinę koplyčią statyti ėmėsi LDK valdovas Zigmantas Vaza, kai 1602 m. Kazimieras buvo paskelbtas šventuoju. Statyba ir dekoravimas patikėtas italų meistrams: pastato projektą parengė Matteo Castello, o vidaus interjeru rūpinosi Constantino Tencalla.

Po XVII a. vid. praūžusio karo, koplyčios vidų dekoravo kiti italai – stiuko dekoracijas lipdė Pietro Peretti, o freskas tapė Michelangelo Palloni. Viena šio menininko freskų koplyčioje vaizduoja karalaičio Kazimiero palaikų perkėlimą į naująją koplyčią. Atidarius senąjį sarkofagą, šventojo palaikai buvo rasti visiškai nesuirę – tai laikoma vienu iš Šv. Kazimiero stebuklų.

Šv. Kazimieras yra Lietuvos šventasis ir globėjas, tačiau jis reikšmingas ir kitose šalyse. XVII a. Toskanoje tuo metu įtakingi Medičiai skleidė Šv. Kazimiero kultą. Šv. Lauryno katedroje Florencijoje iki šių dienų saugoma Šv. Kazimiero relikvija – kojos kaulas.