Daugelis Lietuvos kilmingų giminių, remdamiesi legenda apie iš Romos atvykusį Palemoną, kildino save iš senovės Romos patricijų. XVII a. vid., po švedų tvanu vadinamo karo, labai įtakinga tapo Pacų giminė. Pažaislio statytojas Kristupas Zigmantas Pacas buvo Lietuvos kancleris, jo brolis Mikalojus Steponas Pacas tapo Vilniaus vyskupu, o jų giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas – Lietuvos etmonu (vyriausiuoju kariuomenės vadu).

Iškilus Pacams, šiai giminei taip pat prireikė istorijos, kuri patvirtintų jų romėnišką kilmę. Ieškant šių sąsajų, buvo pastebėtas lietuvių Pacų ir garsios italų giminės Pazzi pavardžių panašumas. Tai paskatino šių šeimų draugystę ir giminiavimąsi, kuris buvo naudingas abiem giminėms. Dėl Medici šeimos įsigalėjimo sena Florencijos patricijų giminė Pazzi tuo metu išgyveno sunkius laikus. Savo šalyje įtakinga Pacų giminė jiems tapo galimybe stiprinti tarptautinius ryšius.

Dar XVII a. pirmoje pusėje Steponas Pacas lankėsi Florencijoje ir su Cosimo de՚ Pazzi aptarė šeimos ryšius. Vėliau Cosimo sūnus Lorenzo Domenicas Pazzi atvyko į Lietuvą. Šis italas jautėsi esantis tikras Pacų giminaitis, lietuviškų Pacų pavardę jis rašydavo itališkai – Pazzi.

Pacai ėmė skleisti tariamos giminaitės – XVI a. mirusios Šventosios Marijos Magdalenos de Pazzi – kultą. Pažaislio vienuolyne galima rasti šios šventosios altorių ir paveikslą, o Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje yra Pietro Peretti sukurta šios šventosios skulptūra.