Būdami Konstantino Sirvydo skvere, ten kur prasideda Didžioji gatvė, galime prisiminti XIX a. čia savo verslus turėjusius italus. XVIII a. į Vilnių atvykusi Fiorentinių šeima socialiniais laiptais pakilo iki bajorų, mieste įsigijo nekilnojamojo turto, ėjo dūmos įgaliotinių pareigas, aktyviai dalyvavo labdaringoje veikloje. Trys šios šeimos kartos plėtojo savo verslą Vilniuje daugiau nei šimtą metų.

Parfumerijos ir galanterijos parduotuvę Pranciškus Fiorentinis atidarė Pilies gatvėje, priešais Signatarų namus buvusiame name. 1795 m. Pranciškus Fiorentinis įsirašė į pirklių gildiją Vilniuje, vėliau, būdamas trečiojoje gildijoje, jis nurodė turįs 2015 rublių kapitalo ir prekių už 1000 rublių. Kokie tai turtai, nesunku suprasti palyginus su karve – ši tuomet kainavo 30 rublių.

Lūpų dažais ir parfumerija prekiaujanti Fiorentinių parduotuvė po šimto metų pasiekė 150 tūkst. rublių apyvartą. Tiesa, Pranciškus Fiorentinis ne vienintelis turėjo parduotuvę šiame pastate – čia veikė cukrainė, viešbutis, vyno, audinių ir net kelios galanterijos parduotuvės.

Pranciškui mirus, jo verslą perėmė žmona, vėliau – sūnus Antanas Fiorentinis. Jis 1825 m. perkėlė parduotuvę į už kelių namų buvusį pastatą, kuris iki mūsų laikų taip pat neišliko. Dabar šioje vietoje yra Konstantino Sirvydo skveras.

Po Antano mirties verslą perėmęs jo sūnus Vladislovas šalia galanterijos parduotuvės atidarė vyno rūsį ir tabako parduotuvę, vežė Bordo vyną. Nors Vilniuje buvo kelios galanterijos parduotuvės, vis dėlto Fiorentinių parduotuvė buvo geriausiai visame mieste žinoma ir gausiausiai lankoma, čia užsukdavo ir Vilniaus elitas.

Žinutę apie šią parduotuvę paliko tuo metu Vilniuje gyvenusi vokiečių kilmės aristokratų šeimoje gimusi rašytoja Gabrielė Puzinienė: „Pirštinių, kvepalų, bižuterijos, bronzos dirbinių ir įvairių smulkmenų vardinių išvakarėse ėjome pas Fiorentinį, kur visada buvo galima sutikti ką nors iš miesto aukštuomenės“.